NERIMAS, kokios jo akys, kada jį galime matyti kaip sutrikimą


Nerimas ir nerimo sutrikimas dažnai yra tapačiai vartojamos sąvokos, tačiau tai ne tas pats. Nerimas – emocinė būsena, neapibrėžtos grėsmės išgyvenimas, kylantis dėl vidinio ar išorinio, tikro ar tariamo pavojaus. Nerimo sutrikimai - psichikos sutrikimai, kuriems būdingas sekinamas, nuolatinis nerimas ar neadaptyvus elgesys, mažinantis nerimą. Tarptautinių psichinių ligų registras (DSM-5), nurodo, kad nerimo sutrikimų bruožai:
baimė
emocinis atsakas į realią arba numanomą neišvengiamą grėsmę
nerimas, būsimos grėsmės numatymas
Lietuvoje naudojamo, Tarptautinių ligų klasifikatoriaus (TLK-10) kriterijais išskiriami sutrikimai: neuroziniai; stresiniai ir somatoforminiai. Neuroziniai ir stresiniai sutrikimai, apima agorafobiją, panikos sutrikimus, generalizuotas nerimo sutrikimas, mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas, potrauminis streso sindromas, obsesinis kompulsinis sutrikimas, socialinio nerimo sutrikimas. Kas gi tai yra?
agorafobija - nerimas, baimė ar panikos priepuolis, viešoje ar perpildytoje vietoje, vengimas situacijų, iš kurių gali būti sunku pabėgti
socialinio nerimo sutrikimas (socialinė fobija) - neracionali ir nuolatinė baimė, socialinio bendravimo vengimas
panikos sutrikimas - nerimas, intensyvios baimės epizodai, įskaitant kito priepuolio baimė
generalizuotas nerimo sutrikimas - lėtinis, persmelkiantis nerimas, įtampa, bloga nuojauta, baimė
mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas, kai nustatomi - lengvesni nerimo ar depresijos simptomai, silpnas arba visai nepažeistas socialinis funkcionavimas
potrauminio streso sutrikimas - nerimą keliantys prisiminimai ar košmarai, susijusiais su traumuojančių įvykių, bandymais išvengti priminimų apie traumą, padidėjęs fiziologinis susijaudinimas, socialinis atsiskyrimas
obsesinis kompulsinis sutrikimas - būdingos pasikartojančios obsesinės mintys arba kompulsiniai veiksmai, kažko baisaus baimė
Apžvelgiant kiekvieną nerimo sutrikimą atskirai, visuose vyrauja nuolatinio nerimo, baimės, įtampos, vengimo mechanizmai, žmogui kyla nuolatinės abejonės dėl paties saugumo, asmuo negali sukurti vidinio atsparumo stresinėms situacijoms ir tai reikalauja asmens susikaupimo, trikdo kasdienį funkcionavimą ir socialinį bendravimą.
Mokslinio darbo bendraautoriai Ramoškė I., Uščinė Ž., Vėtienė S.
Tęsinys ruošiamas